„Legendinę praeitį“ fotografijoje atkuriantis Donatas Stankevičius: sveiki sugrįžę į devyniasdešimtinius metus 

Fotografijų ciklas „Legendinė praeitis“ – tai vaizdo antropologija, kurią pasitelkiu bandydamas atkurti devyniasdešimtinių ir pirmųjų XXI a. metų gyvenimo Lietuvoje patirtis. Visų pirma, žinoma, remdamasis išskirtinai savo vaikystės prisiminimais ir mano aplinkoje anuomet atsiradusiais, naudotais ar bent kažkur matytais daiktais, kurie plūstelėjo į mūsų šalį dažniausiai iš Vakarų Europos ir tapo išskirtiniais to laikmečio artefaktais.

Esu gan sentimentalus žmogus, nuo vaikystės renku, saugau ir kolekcionuoju įvairias to laikotarpio kasdienybės smulkmenas, kramtomosios gumos popierėlius, žaislus, buities daiktus, užrašus, tapusius neatsiejamais epochų lūžio liudytojas ir palydovais. Būtent tuomet ėmė rastis įvairiausi dalykai, kurių iki tol nebuvo, ir jie kūrė mūsų pasaulėjautą, gyvenseną, įpročius, madas, pomėgius ir įsivaizdavimus apie pasaulį. 

Paradoksalu tai, kad technologijoms bei madoms sparčia kintant, daugelis šio dešimtmečio artefaktų greitai paseno ir nugrimzdo į užmarštį. Šiandien kai kurie jų vėl sugrįžta į tam tikras subkultūras ir ima dominti žmones, kurie tuo laiku negyveno, tačiau yra paveikti dabar kuriamos devyniasdešimtinių nostalgijos ir net savotiškos mados. Deja, šie „naujųjų hipsterių“ praeities įsivaizdavimai, kai kada net palydimi klaidingų istorinių šaltinių, sukuria niekados realybėje neegzistavusį šio dešimtmečio vaizdinį su artefaktais, kurių tuo metu net nebuvo, arba yra maišomi laikmečiai ir jiems būdingi daiktai. 

Fotografijų ciklą pradėjau kurti studijuodamas magistrantūroje ir rašydamas darbą, kurio tema skambėjo taip: „Iš kasdienybės taško: matomi ir nematomi tikrovės archyvai“. Rinkdamas medžiagą susidūriau su šio laikotarpio vaizdų problema: tuo metu retas fotografas ar tiesiog mėgėjas nukreipė savo objektyvą ar tuomet populiarią muilinę į savo aplinką, drabužių madas, kasdienes situacijas. Dažniausiai buvo dokumentuojami reikšmingesniais tuomet atrodę įvykiai. Na, o vizualus kasdienybės pasakojimas liko už domėjimosi lauko ribų, todėl autentiškų šią virsmo epochą atspindinčių įprasto gyvenimo fotografijų yra labai nedaug.

Šeimų albumuose iš šio laikotarpio galima rasti nuotraukų, kuriose užfiksuoti gimtadieniai, kelionės, naujo automobilio, dviračio ar sofos įsigijimas. Tačiau niekas nefotografavo savo vaiko, einančio į parduotuvę pakeisti sifono butelio – tai tiesiog neįsivaizduojama. Tai buvo pernelyg kasdieniška, įprasta ir nereikšminga. Filosofas Nerijus Milerius yra taikliai pastebėjęs, kad „santykis su kasdienybe nuo klasikinės filosofijos laikų, nuo antikos, buvo labai specifinis. Antikos filosofai pastebėjo, kad kasdienybė specifiniu būdu išslysta iš mąstymo zonos. Tai didžiulis paradoksas, nes būtent kasdienybėje mes praleidžiame daugiausia laiko“. 

Kurdamas seriją „Legendinė praeitis“, siekiu fotografine kalba išsaugoti gyvus prisiminimus apie devyniasdešimtinius ir pirmuosius metus po 2000-ųjų – kad jie tokie išliktų. Tai tartum vizualus dienoraštis, kurio anuomet nerašiau. Nors daugelis dalinamės bendrais prisiminimais, lyg ir kalbame apie tą patį, tačiau dažniausiai neturime „įrodymų“, kad ir mes važinėjomės būtent tokia riedlente, kad turėjome ar pas draugą buvo šitoks mopedas, kad žaidėme tuos pačius žaidimus, kramtėme tas pačias „kramtūškes“. Tai yra dalis mūsų istorijos, dalis bendros patirties. Deja, daiktai greitai sunyksta ir juos pakeičia kiti. Tuo tarpu nuotrauka, kurioje šie artefaktai užfiksuoti, turi galimybę įamžinti akimirką ir išsaugoti ją amžiams. Šiame praeities atkūrime jaučiu didžiulį malonumą, sumišusį su dalele nostalgijos šarmo ir duokle ateities kartoms. 

Šio ciklo darbai – tartum kino kadrai, rekonstruota dokumentika. Detalioms inscenizacijoms, vietų bei modelių suradimui, estetikos ir situacijų atkūrimui prireikia nemažai pastangų, laiko ir finansų. Maža to, fotografuoju kamera, kuri egzistavo jau aštuntajame dešimtmetyje. Tokiu būdu stengiuosi maksimaliai priartėti prie galimo to laikotarpio vizualumo, leisdamas žiūrovui bent akimirkai patikėti, kad šios nuotraukos yra autentiškas to laikmečio dokumentas.  

Nuotraukos Donatas Stankevičius 

Tekstą parengė Gediminas Kajėnas 

Įgyvendinimas Lina Zaveckytė